Ukrainoje geriausiai jaučiasi ES korupcijos čempionai

Ukraina – didžiulė ir investuotojams patraukli rinka. Tačiau, pavyzdžiui, suomiams arba lietuviams gerokai trukdo ten įsikerojusi biurokratija ir jos neskaidri veikla, paini mokesčių sistema, korupcija. O štai italams ar graikams – tai nė motais. Priešingai – Graikijos investuotojai Ukrainoje leidžiamam savaitraščiui „Ekspert“, sako, kad viename iš rusiškų filmų nuskambėjusi frazė: „Graikijoje visko yra!“ jau yra pasenusi. Ją reikia keiti šūkiu „Visko yra Ukrainoje!“

Verslą Ukrainoje tikrinančios institucijos, pamačiusios užsienietį, kalba atvirai: „Čia mūsų klientas ir jis gauna visą „inturisto servisą“.

Kai kurie užsienio investuotojai Ukrainoje prisipažįsta, kad norėdami dirbti, tiesiog turi prisiderinti prie šios rinkos papročių ir nerašytų taisyklių. Jiems nėra paslaptis, kad „papildoma premija“ tik paskatina Ukrainos valdininką dirbti greičiau.

Odesos centre barą turintis vokietis veiklos pradžioje baiminosi, kad jis taps nemokama įvairių verslą tikrinančių biurokratų užeiga. Todėl nutarė ir valdininkams rašyti sąskaitas. Tačiau kai vienoje iš institucijų kreipėsi dėl šaldytuvo gėrimams laikyti, jam buvo nurodyta padaryti nuomojamo pastato nuotraukas iš oro. Tuo tarpu amerikiečiai Ukrainoje stebisi bankų palūkanų dydžiais ir nekilnojamojo turto kainomis. Turkijos investuotojai sako, kad jeigu jų šalyje premjeras praneša gerą žinią, tai kyla vertybinių popierių kainos, o jeigu blogą – kainos krenta. Nuo to priklauso ir dolerio kaina. O kai Ukrainos vyriausybė nedirbo keletą mėnesių ir versle nieko neatsitiko.

Kodėl graikams gera Ukrainoje?

„Korupcija egzistuoja visur. Aš buvau daugelyje Europos šalių, todėl galiu pasakyti, kad labiausiai ji klesti Graikijoje“, – tiesiai šviesiai leidiniui „Ekspert“ rėžia Graikijos kelionių agentūros vadovas. Ir čia pat atskleidžia, kad būtent dėl šios priežasties graikai taip gerai jaučiasi Ukrainoje. Šis investuotojas pasakoja, kad daugelis stambių Amerikos kompanijų Ukrainoje plečiasi būtent per Graikiją.

„Amerikiečiai, jeigu tik kas nutinka, iškart skambina į ministeriją ir skundžiasi, o mes sugebame susitarti“, – savo verslo taktiką atskleidžia graikas.

O štai Suomijos verslininkai taip ir nesugebėjo arba nenorėjo žaisti pagal ukrainietiškas verslo taisykles. Visos įmones tikrinančios institucijos, pamačiusios užsienietį, atvirai pareiškia: „Čia mūsų klientas ir jis gauna visą „inturisto servisą“.

„Aš taip ir neišmokau duoti kyšių, nors žinau, kam juos duoti. Aš nesugebu“, – atvirauja suomis. Tačiau pripažįsta, kad Ukrainoje išgyvenus 1990 metus, dabar trauktis – ne laikas.

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos investuotojai. Statistika liudija, kad mūsų verslo įmonių šioje šalyje nuolat daugėja. Jeigu 1998 metais buvo 7 investuotojai, tai 2009 metais jų buvo 62. Tačiau, pasirodo, reali padėtis – ne tokia džiuginanti: rinkos ekonominė situacija blogėja, todėl jau kurį laiką lietuviai uždarbiais Ukrainoje negali pasigirti. Tiesa, 2006 metais uždariusi parduotuves iš šios rinkos pasitraukė siuvimo AB „Lelija“, mėsos perdirbimo UAB „Rovisa“ nustojo kimšti dešreles, o didžiausias prekybos tinklas UAB „VP Market“ šią rinką paliko taip ir neatidaręs nė vieno prekybos centro. Mažmenininkai ten buvo įkūrę biurą ir tyrė rinką.

Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Kęstutis Masalskis interviu „Versus“ sakė: „Lietuviai, dirbę Vakaruose, yra pripratę prie paprastų verslo schemų. O ukrainietiškame versle vyrauja Rytų filosofija: verslo schemos sudėtingos ir mums atrodo painios – tiek dėl dualaus įstatymų traktavimo, tiek dėl politinių vėjų, tiek dėl pačios rytietiškos kultūros. Ją geriausiai atspindi rusiškas posakis „Vostok delo tonkoje“ („Rytai – subtilus dalykas“, − red. past.)“.  

Verslo konsultacijas Ukrainoje teikiantis italas pasakoja, kad jo visiškai neišgąsdino Oranžinė revoliucija. Mat jis iš pradžių pagalvojo, kad pateko į triukšmingą alaus šventę.

Praėję ugnį ir vandenį

Pirmoji užsienio investuotojų banga į Ukrainą plūstelėjo 1990 metais. Tada jiems savo kailiu teko išgyventi tai, ko savo šalyje net įsivaizduoti negalėjo. Todėl daugelis išsigando ir išvyko. O tie, kurie išbuvo tą sunkmetį, dabar yra tikri, kad Ukrainoje gali išgyventi bet kokias permainas.

Užsienio investuotojus Ukrainoje apklausęs žurnalas „Ekspert“ konstatuoja, kad didžiausi optimistai jų šalyje yra Graikijos verslininkai. Nesriūbauja Ukrainoje ir italai. Verslo konsultacijas ten teikiantis italas pasakoja, kad jo visiškai neišgąsdino Oranžinė revoliucija. Mat jis iš pradžių pagalvojo, kad pateko į triukšmingą alaus šventę.  

Kai kurie užsieniečiai iki šiol gailisi veiklos ten nepradėję 1990 metų pabaigoje, kai daugelis nišų rinkoje buvo visiškai laisvos.

„Pradžioje čia buvo savotiški laukiniai vakarai. O dabar daug švedų, danų, nors suomiai ir toliau Ukrainą tapatina su Rusija“, – kalba užsieniečiai.

Suomius kritikuoja ir Turkijos verslininkas, kuris bandė iš jų savo restoranui užsitikrinti lašišų tiekimą.

„Suomiams tai buvo neįdomu, todėl žuvį teko pirkti iš norvegų, o gabenti per Suomiją. Jų kapitalas į Ukrainą pajudėjo tik dabar, tačiau visa tai jie galėjo padaryti prieš 10 metų“, – kritikos negaili turkas.

Pagal gyvenimo kokybę ir verslo sąlygas Ukraina iki šiol velkasi reitingų uodegoje. Tačiau užsieniečiai, vertindami šią rinką, mini ir pozityvių permainų. Tai sakydami, jie turi mintyje, kad paprasčiausiai pakeitė savo požiūrį į Ukrainos rinkoje esančias rizikas.