Socialiai atsakingos įmonės myli ir gerbia savo darbuotojus, aplinką, kurioje dirba, bendruomenę, kurioje veikia. Tačiau toks teisingas požiūris yra susijęs su papildomomis išlaidomis. Ar toks Lietuvoje dirbantis socialiai atsakingas verslas gali konkuruoti su visiškai neatsakingu ir dar valstybės remiamu, pavyzdžiui, Kinijos gamintoju?
Vienas iš būdų yra įmonei kurti socialiai atsakingos įmonės įvaizdį ir tikėtis, kad protingas vartotojas už prekę ar paslaugą sutiks mokėti daugiau. Tai labai sumaniai daro, pavyzdžiui, didžiausia pasaulyje maisto produktų ir gėrimų gamintoja „Nestle“.
Tačiau kinai kiekvienu atveju gali pasakyti, kad jų siūlomos prekės yra keliskart pigesnės, o pirkiniams sutaupytus pinigus žmogus visada gali skirti aplinkosaugos ar kitiems pasirinktiems projektams. Iš dalies jie bus teisūs. „Kinijos vyriausybė šiandien gerai išnaudoja laisvos prekybos ir nekontroliuojamos rinkos teikiamas galimybes didinti savo šalies konkurencinį pranašumą ir auginti pelnus JAV ir ES sąskaita“, – eVersus savo asmeninę nuomonę pateikia valstybės tarnyboje dirbantis Gintautas Baranauskas.
Diskredituoja pati Europa
Pasak įmonių finansų konsultacijų bendrovės „Bridge capital“ jaunesniojo partnerio Mariaus Pilibo, jei socialiai atsakingo verslo grandinė nesibaigs į tokio verslo galutinį produktą orientuotu vartotoju, jis su vien rinkos santykiais grįstu verslu konkuruoti negalės. Pavyzdžiui, Lietuvos pirkėjai piniginėmis kol kas „nebalsuoja“ už ekologiškus produktus prekybos centruose.
Lietuvos rinkoje dabar galima aptikti apie 70 produktų, pažymėtų „Fair Trade“ (Sąžiningos prekybos) ženklu, bet didesnio įspūdžio vartotojams tai nedaro.
Jiems taip pat beveik jokio įspūdžio nedaro ir produktai, pažymėti „Fair Trade“ (Sąžiningos prekybos) ženklu. Šis tarptautinis visuomeninis judėjimas yra prekybos partnerystė, siekiant sudaryti geresnes prekybos sąlygas sunkioje padėtyje esantiems trečiojo pasaulio šalių ūkininkams, darbininkams ir taip prisidėti prie darnaus vystymosi. Parduotuvių lentynose dabar galima surasti apie 70 šiuo ženklu pažymėtų produktų.
„Tačiau ne Kinija, o Europa labiausiai diskredituoja socialiai orientuotą verslą. Juk ji skiria subsidijas už tonas į kanalizaciją pilamo prancūziško vyno arba kuria barjerus netaisyklingos formos bananams ir pigiam cukrui iš neturtingų šalių“, – pažymi Pilibas. Jis pastebi, kad Europa linkusi remti tuos su socialine atsakomybe susijusius projektus, kuriuose jos pačios gamintojai neturi interesų. Kaip antai, jie neaugina kakavos pupelių, todėl labai entuziastingai skatina importuojamos kakavos žaliavos atitikimą „Fair Trade“ principams.
Papildomos išlaidos
Socialinė atsakomybė nėra susijusi tik su noru visur ir visada kurti pridėtinę vertę. Tai papildomos išlaidos verslui, kurių, pasak Pilibo, grąžos neįmanoma apskaičiuoti.
„Manau, kad siekis tapti socialiai atsakingu versle būdingas ekonominio bumo metu. Būtent tada labai populiaru reklamuoti produkto šalutines savybes ir už tai gausiai mokėti“, – sako Pilibas.
Dabar požiūris pasikeitė ir visi suprato, kad po vasaros, kai anksčiau it žinomos pasakėčios žiogui norėjosi tik groti, visada ateina ruduo, kuriam reikia rimtai pasiruošti. O socialinė atsakomybė nėra priemonė pelnui siekti.
„Prisiimti papildomų įsipareigojimų dabar, kai verslas ir taip apkrautas mokesčiais bei kita atsakomybe, įmonės tiesiog nesiryžta“, – įsitikinęs Pilibas.
„Pirmiausiai valstybė turi būti socialiai atsakinga užtikrindama visiems vienodas žaidimo taisykles versle“, – eVersus pašnekovui pritaria Baranauskas. Jo nuomone, šiuo metu tiek Lietuvos, tiek Vakarų pasaulio ekonominė sistema yra palankesnė stambiajam verslui ir trumpalaikio pelno didinimui, o didysis verslas kol kas neprisiima atsakomybės už dalį dėl jo veiklos visuomenės patiriamų socialinių išlaidų.
Kai valstybė pradės dirbti visų savo šalies piliečių gerovei, tai ir socialinė atsakomybė taps neatsiejama legalaus verslo dalimi.
„Galiojant šių dienų taisyklėms, nematau galimybių socialiai atsakingam verslui ilgalaikėje perspektyvoje išlikti rinkoje. Savanoriškai prisiimtos papildomos išlaidos dabar gali tapti nepakeliama našta. Be to, gerai veikiančią socialiai atsakingą įmonę visada gali perimti finansiniai investuotojai, kurie sumažinę socialines išlaidas, padidins įmonės akcijų vertę ir susižers trumpalaikį pelną“, – eVersus kalba Baranauskas.
Jis pateikia tokį pavyzdį: perėmus miesto šilumos tinklus galima pastebimai sumažinti sąnaudas tinklo saugumo sąskaita ir taip padengti nepamatuotas įmonės įsigijimo išlaidas, o žiemą sprogus vamzdynui, galima šauktis vietos valdžios pagalbos likviduojant avarijos pasekmes.
Statistikos, kiek iš viso Lietuvoje yra socialiai atsakingų įmonių, nėra. Pavyzdžiui, Nacionalinis atsakingo verslo įmonių tinklas dabar Lietuvoje vienija 62 organizacijas ir įmones. Pastarosios yra susijusios su gamyba, paslaugomis, telekomunikacijomis. Anot šio tinklo atstovų, ar įmonė yra labiau ar mažiau socialiai atsakinga, pirmiausia priklauso nuo ten dirbančių žmonių. Ekonominis sunkmetis ir joms padarė įtaką, ir jos dabar turi kitaip skaičiuoti, kiek laiko ir žmogiškųjų išteklių gali skirti socialiai atsakingai veiklai.
