Šeštadieninė mokykla – finansinei vaiko ateičiai

Norintys studijuoti aukštojoje mokykloje, kurių dauguma − aštuoniolikmečiai, šiemet yra pasimetę – siaubą kelia ir studijų kaina, ir paskolų palūkanų dydis. O štai netikėtai sutiktas penkiolikmečio tėvas ramus jau dabar – jo sūnus žino, kur, ką, už kiek ir − svarbiausia – už ką studijuos baigęs mokyklą. Šio kontrasto paslaptis paprasta – berniukui tėvai ne tik laiku rekomendavo perskaityti Roberto Kiyosakio ir Sharon Lechter knygą „Du tėčiai – turtingas ir vargšas“, bet nuo 12 metų leido į Finansinio savarankiškumo mokyklą.

Nuo rugsėjo 1-osios Finansinio savarankiškumo mokyklos tinklalapyje www.fsm.lt pradedama vaikų registracija 2009−2010 mokslo metams. Spalio pirmąjį šeštadienį vyks mokslo metų atidarymo renginys, kuriame kviečiami dalyvauti besidomintieji mokykla moksleiviai ir jų tėveliai.

Finansinio savarankiškumo mokykloje dirbama su trimis vaikų grupėmis: mažaisiais (8–11 metų), pirmokais ir antrokais (12−18 metų).

„Gegužę per mokyklos uždarymo šventę antrokų tėvai domėjosi – o kur mokytis toliau? Supratome, kad vaikai pas mus nori tęsti mokslus“, – sako vienas iš dviejų Finansinio savarankiškumo mokyklos savininkų verslininkas Žilvinas Jančoras. Todėl šiemet jau planuojama ir trečiokų klasė.

Jančoras ir jo partneris, taip pat kelių įmonių savininkas, Augustas Alešiūnas pasakoja, kad trečiaisiais metais mokykloje būtų mokomasi investavimo.

„Pirmaisiais ir antraisiais metais mes tik užsimename apie investavimą, o trečiaisiais norime jau konkrečiai kalbėti apie akcijas, valiutas, žaliavas, nekilnojamąjį turtą. Tai yra pinigų panaudojimą, siekiant gauti pelno“, – patikslina pašnekovai. Juolab kad kiekvienais metais būna moksleivių, kurie savo iniciatyva klausinėja dėstytojų, kaip investuoti, kaip įvertinti akcijų kursus ir kt.

Pradžia − su 6 mokiniais

Finansinio savarankiškumo mokykla įkurta 2002 metais. Nuo tada, kai daugelis žmonių Lietuvoje apskritai nelabai suprato, kam reikia, ypač vaikams, mokytis apie finansus. Jos pradininkai – Jančoras ir jo žmona Ema, kuri, beje, buvo ir pirmojo ekonomikos vadovėlio „Ekonomikos pradmenys“ viena iš autorių.

„Iš pradžių buvo tik idėja, kuri gimė todėl, kad nusprendėme to mokyti savo vaikus“, − mintimis į praeitį keliauja Jančoras.

„120 valandų Finansinio raštingumo ir verslumo mokymo programą sukūrėme, matydami didelę spragą valstybinėje mokymo sistemoje ir vaikų finansinio raštingumo stoką, įkvėpti pasaulinio garso verslininkų, tokių kaip V. Bafetas, J. Bezosas ir rašytojų R. Kiyosakio, B. Schaferio bei kitų knygų apie verslo filosofiją ir verslininkų biografijų. Iš viso namuose yra virš 100 tokių knygų“, − 2000–2002 metus prisimena Jančoras. Šią programą sudaro finansinio raštingumo, lyderystės, verslo filosofijos, verslo psichologijos, įmonių steigimo ir valdymo, taupymo, investavimo mokymas. Mokykloje taip pat ugdomi moksleivių turimi talentai, originalumas, drąsa ir pasitikėjimas savimi.

„Finansinio savarankiškumo mokyklos“ savininkai Žilvinas Jančoras ir Augustas Alešiūnas: „Mes norime mokyti vaikus finansinio raštingumo ir taip juos paruošti gyvenimui.“

„Per mokslo metus apsilankome banke, finansų maklerių, gamybos, paslaugų, leidybos įmonėse. Šiemet, pavyzdžiui, tikrai eisime ir į privačią medicinos įstaigą“, − dalį praktinės mokslų pusės pristato pašnekovas. Finansinio savarankiškumo mokyklos dėstytojai visada siekia, kad vaikai susitiktų ne tik su samdomais direktoriais, bet ir su pačiais bendrovių savininkais. Jančoras pasakoja, kad kartą jie aplankė įmonę, apie kurią iš pradžių papasakojo vadovas, o vėliau iniciatyvą į savo rankas perėme verslo savininkas. Kontrastas, pasak jo, atsižvelgiant ir į pasakojimą, ir į akcentus, buvo akivaizdus. O svarbiausia, kad tai puikiai pajuto patys vaikai. „Šiemet teko daug kalbėti apie krizę. Kas yra krizė, kokios jos priežastys, kada ji gali baigtis. Tai šiuolaikinės aktualijos, kuriomis nuolat papildome mokyklos programą“, – sako Jančoras.

2002–2004 metais buvo sukurta ir kita finansinio raštingumo bei verslumo programa – vaikams nuo 9 iki 11 metų.

Nuo 2006 metų į šeštadieninės mokyklos veiklą įsiliejo ir kitas verslininkas, o dabar jau mokyklos bendraturtis Alešiūnas. Abu savininkai ir yra pagrindiniai mokyklos dėstytojai, kai kurioms temoms vaizdžiau išaiškinti kviečiami svečiai – žinomi verslininkai.

Tik tie, kurie iš tiesų nori

Mokslo metai, kurie prasideda pirmąjį spalio šeštadienį ir baigiasi paskutinį gegužės šeštadienį, Finansinio savarankiškumo mokykloje kainuoja 1 000 Lt. Tačiau pirmąjį mokslo mėnesį vaikai mokyklą gali lankyti nemokamai, − kad apsispręstų, ar iš tiesų čia nori leisti šeštadienio rytus.

Šioje mokykloje dirbama demokratiškais principais: per pamokas niekada nėra monologo, vaikai nuolatos skatinami bendrauti su dėstytojais, bendrai pasirenkamos diskusijų temos, sprendžiama, kada ir kiek laiko truks pertrauka.

Gal todėl, pasak pašnekovų, ir persigalvojusių po pirmojo mėnesio būna vos 1–2, o papildomai ateina daugiau nei 10 vaikų.

„Mūsų praktikoje pasitaikė tik vienas atvejis, kai vaiką lankyti mūsų mokyklą vertė tėvai. Toks metodas nepasiteisino: vaikui buvo neįdomu ir jis blaškė kitus, todėl mes jo antriems metams mokytis nepriėmėme“, – pasakoja Jančoras. Netikėtą faktą čia pat pateikia Alešiūnas, sakydamas, kad kiekvienais metais bent vienas moksleivis mokyklą lanko mokėdamas už ją iš savo asmeninių santaupų. Toks vaiko pasirinkimas dažnai nustebina ir jo tėvus.

„Mūsų moksleivių tėvelius džiugina tai, kad šeštadienio rytais vaikai savo noru keliasi anksčiau ir eina į mokyklą“, – rezultatu džiaugiasi Jančoras. Pašnekovai pastebėjo, kad Finansinio savarankiškumo mokyklą dažniausiai lanko verslininkų ir vadovų vaikai.

„Vaikams pas mus patinka todėl, kad mokykloje su bendraamžiais ir dėstytojais jie gali atvirai padiskutuoti apie pinigus, savo siekius, svajones. Moksleiviai čia susidraugauja, todėl mokymas, kurio didelę dalį sudaro komandinis darbas, tampa dar veiksmingesnis“, – kalba Jančoras.

Finansinio savarankiškumo mokyklos moksleiviai liepos mėnesį kviečiami į jau tapusią tradicine vasaros stovyklą. Stovyklautojai savaitę baidarėmis plaukia Lietuvos upėmis. Vakarais prie laužo diskutuojama įvairiomis temomis, žaidžiami žaidimai.

„Stovykloje vaikai mokosi savarankiškumo – patys stato palapines, padedami vadovų, ant laužo gaminasi maistą“, − pasakoja Jančoras.

Verslas gimsta iš problemos

Pirmaisiais metais Finansinio savarankiškumo mokykloje vaikai supažindinami su pinigų istorija, bankų sistema, verslo filosofija. Aptariamos asmenybės savybės, kurios būdingos verslą turinčiam žmogui, vaikai skatinami pažinti save.

Antraisiais mokslo metais daugiau dėmesio skiriama praktinei veiklai. Analizuojami įvairūs verslo įrankiai: vadybos principai, mokesčių sistema, įmonių rūšys, pardavimai. Mokymo procese modeliuojamas verslo kūrimas.

Susibūrę į komandas vaikai atranda verslo idėją ir stengiasi ją įgyvendinti.

Pavyzdžiui, mokiniai iškėlė problemą, kad nėra kur dėti rankdarbių, kuriuos jie sukuria mokykloje per technologijų pamokas. Grupė moksleivių pasiūlė problemos sprendimo būdą, kuris buvo įgyvendintas: prekybos centre „Europa“ vaikai suorganizavo trijų valandų trukmės labdaros renginį, per kurį pardavė mokinių sukurtus rankdarbius. Gautus pinigus jaunieji verslininkai skyrė labdarai.

„Mums svarbiausia, kad vaikai patikėtų savo jėgomis ir imtųsi įgyvendinti idėjas, tada jiems puikiai sekasi“, − savo auklėtiniais didžiuojasi Jančoras.

Alešiūnas mini ir dar vieną praktinę užduotį: moksleiviai gatvėje turi parduoti mineralinio vandens butelį už kuo didesnę kainą.

„Nepatikėsite, mūsų mokiniai yra uždirbę net 50 Lt“, − stebinantį pavyzdį pateikia pašnekovas. Ir priduria, kad negabių vaikų nėra, yra tik sužlugdyti, kuriems suaugusieji neleidžia išryškinti stipriųjų savybių.

Plėtra per franšizę

Nuo 2002 metų veikianti Finansinio savarankiškumo mokykla jau peržengė sostinės ribas. Plėtra vyksta franšizės paslaugomis. Tokios mokyklos jau veikia Kaune ir Šiauliuose.

„Norėtume, kad mūsų mokykla būtų visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o tam reikia iniciatyvių verslininkų“, − sako Alešiūnas.

Įsigijus franšizę iš Finansinio savarankiškumo mokyklos, gaunamas prekės ženklas, metodika („know-how“) ir mokymai.

„Franšizės turėtojams apibrėžiamas veiklos regionas“, − nurodo Alešiūnas.

Finansinio savarankiškumo mokyklos 1−2 mokslo metų planas

Pirmieji mokslo metai:

1 tikslasPaskatinti domėjimąsi pinigų pasauliu.

Priemonės:Pamokos, žaidimai, diskusijos.

2 tikslasLavinti finansinį mąstymą.

Priemonės:Pamokos, žaidimai, pokalbiai su verslininkais.

3 tikslasSavęs pažinimas. Verslininkui būdingų savybių ugdymas.

Priemonės:Kūrybinės užduotys, verslininkų gyvenimo analizė.

4 tikslasTikslų formulavimas, noras veikti.

Priemonės:Praktinės užduotys per pamokas.

Antrieji mokslo metai:

1 tikslasParengti veikimo planą.

Priemonės:Idėjos atradimas, verslo plano kūrimas, finansavimo galimybių įvertinimas ir paieška.

2tikslasPažinti šias verslui kurti reikalingas sritis:vadyba,rinkodara,įstatymai,buhalterinė apskaita, mokesčiai, finansinių srautų valdymas.

Priemonės:Ekskursijos į verslo organizacijas, praktinės užduotys.

3 tikslasEmocinio intelekto vystymas.

Priemonės:Praktinės užduotys.

4 tikslasPažintis su įvairiais investavimo būdais.

Priemonės:Pamokos, biržų pažinimas, investavimo simuliacijų aptarimas.